Injoranca - Fisku - Dalja nga Islami: nga libri Kitabu Teuhid. Njėsimi i Allahut ne gjuhen shqipe
Me kėtė fjalė nėnkuptohet gjendja nė tė cilėn ishin arabėt para ardhjes sė Islamit, tė cilėt pothuajse nuk dinin asgjė rreth Allahut, tė dėrguarve tė Tij dhe urdhėzimeve fetare.
Nga kjo kuptojmė se jo vetėm arabėt, por i gjithė njerėzimi gjendej nė errėsirė dhe injorancė tė plotė para ardhjes sė Islamit.
Pas dėrgimit tė Profetit (paqja qoftė mbi tė) nuk ka pasur dhe nuk do tė ketė ndonjė kohė qė do tė mund tė quhet koha e Injorancės absolute, sepse, siē na ka lajmėruar edhe Profeti (paqja qoftė mbi tė), gjithmonė do tė gjendet njė grup besimtarėsh, i cili do tė mbahet fort pas mėsimeve tė Islamit dhe do tė luftojė pėr tė vėrtetėn. Ndėrsa pėrsa i pėrket Injorancės relative, ajo mund tė ndryshojė nga njė vend nė tjetrin, apo nga njė person tek tjetri, pėrfshi kėtu dhe muslimanėt. Pra Injoranca nuk ėshtė diēka karakteristike vetėm pėr jobesimtarėt; format e ndryshme tė saj mund t'i ndeshim edhe tek shumė muslimanė, ashtu siē i tha Profeti (paqja qoftė mbi tė) njėrit prej shokėve tė tij:
Tek ty ekziston akoma injoranca. 1
Pra shkurtimisht mund tė themi se Injoranca ndahet nė dy pjesė:
Nga kjo ndarje mund tė kuptojmė gabimin e atyre qė thonė: "Injoranca e kėtij shekulli", pasi ata duhet tė thonė: "Injoranca e njė pjese njerėzish tė kėtij shekulli", apo "Injoranca e shumicės sė njerėzve tė kėtij shekulli". Pra pėrgjithėsimi nuk ėshtė i lejuar, sepse dėrgimi i Profetit (paqja qoftė mbi tė) shėnoi fundin e Injorancės sė pėrgjithshme
Nė aspektin fetar kjo fjalė do tė thotė:
- Largimi apo dalja nga bindja ndaj Allahut.
Ky lloj largimi mund tė jetė i plotė, ndaj dhe kjo fjalė mund tė pėrdoret pėr njė jobesimtar (kafir), por mund tė jetė dhe i pjesshėm, ndaj dhe mund tė pėrdoret edhe pėr njė besimtar qė kryen gjynahe tė ndryshme.
Pra Fisku ndahet nė dy lloje:
E ai nuk iu bind urdhėrit tė Zotit tė tij
Kuran. Sure18; Ajeti 50
Vendi i atyre qė u larguan (nga bindja ndaj Allahut) ėshtė Zjarri. Sa herė qė do tė mundohen tė dalin prej tij, do tė kthehen (me forcė) pėrsėri nė tė e do t'u thuhet: Shijojeni dėnimin e Zjarrit, tė cilin ju nuk e besonit.
Kuran. Sure:32; Ajeti:20
"Dėnimi i atyre qė akuzojnė gratė e ndershme (pėr imoralitet) dhe nuk sjellin katėr dėshmitarė, ėshtė qė t'i godisni tetėdhjetė herė me kamzhik dhe tė mos e pranoni kurrė dėshminė e tyre, pasi ata janė mėkatarė (fasikun)."
Kuran. Sure:24; Ajeti:4
Allahu i Madhėruar thotė nė Kuran:
Atyre personave qė largohen nga feja e tyre dhe vdesin jobesimtarė, do t'u hidhen poshtė punėt e tyre si nė kėtė botė ashtu dhe nė tjetrėn. Njerėzit e tillė janė banorė tė Zjarrit dhe nė tė do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.
Kuran. Sure:1; Ajeti:282}
Nė thelb, njeriu del nga Islami kur kryen njė prej tė kundėrtave tė tij, tė cilat nė tė vėrtetė janė shumė, porse mund tė pėrmblidhen nė katėr grupe kryesore:
Dalja nga Islami nėpėrmjet fjalėve, siē ėshtė shembulli i atyre qė shajnė Allahun apo e tė Dėrguarin e Tij, apo pretendojnė se dinė tė fshehtėn, apo i luten dikujt tjetėr nė vend tė Allahu, etj.
Dalja nga Islami nėpėrmjet veprave, si per shembullė bėrja e sexhdes pėr dikė tjetėr pėrveē Allahut (qoftė njeri, gur, pemė, varr etj), hedhja e Kuranit nė vende tė papastra, praktikimi i magjisė apo mėsimi i saj, etj.
Dalja nga Islami nėpėrmjet besimit tė diēkaje tė gabuar, si per shembullė besimi se alkooli, imoraliteti dhe fajdet janė tė lejuara (hallall), apo se namazi nuk ėshtė detyrė pėr ēdo musliman, etj.2
Dalja nga Islami nėpėrmjet dyshimit, si per shembullė dyshimi nė ndalimin e atyre gjėrave tė tjera qė pėrmendėm pak mė lart, dyshimi nė profetėsinė e Muhammedit (paqja qoftė mbi tė), dyshimi nė vėrtetėsinė e fesė islame etj.
Kush ndėrron fenė, duhet tė vritet. Hadith
Siē shihet kjo e drejtė i takon vetėm udhėheqėsit musliman, nė shtetin islam.
Website kitab-teuhid.com publikon permbajtjen e librit tė dijetarit tė madhė me titullė Njėsimi i Allahut.
Mise en page © 2008 Elephorm et Alsacréations